sumetinis

sumetìnis, -ė adj. (2) 1. žr. 2 sumestinis 1: Dar saulei nekėlus, dalgelį instvėręs, variau sumetìnį pradalgėlį (d.) Rod. 2. sušluotas (apie grūdų atliekas): Sumetiniùs [grūdus] reikia grūst piestoj – nesimala Antr.